keliapinigiai

keliãpinigiai sm. pl. (1) 1. žr. kelpinigiai 2: Kiekvienas baudžiauninkas mokėjo keliapinigių po 12 auksinų LTI103(Bs). Nuo žemės ėmė keliapinigius ir čyžes rš. 2. Ser žr. kelpinigiai 3.